Ką renkiesi tu?

Kas geriau, jeigu dabar reikėtų pasirinkti?

Visą gyvenimą klajoti po pasaulį, džiaugtis gamta, sportu, kūryba, žmonėmis, tačiau neleisti laiko uždirbinėjant pinigus ir nesukurti prabangios materialinės gerovės. Medituoti po medžiu visą dieną ir nejausti nei skubos, nei įtampos. Neturėti nuosavo namo, nesuteikti savo vaikams materialių malonumų. Galbūt niekada neturėti nuosavos gyvenamosios vietos. Visą laiką paskirti mėgstamiausiai veiklai, darant tai, kas atrodo prasminga ir tikra. Uždirbti tiek, kiek užtenka, bet ne daugiau. Vartoti tiek, kiek būtina, bet ne daugiau. Veikti tiek, kiek nori, bet ne mažiau.

Ar iš visų jėgų kurti savo verslą arba dirbti kompanijoje, gyventi mieste, daug nekeliauti, rūpintis šeimos materialiais poreikiais, ir taip susenti. Turint nuosavą namą, kasdien patiriant mažai džiaugsmo, tačiau sukuriant struktūras, kurios gali tave aprūpinti finansais dar kažkiek metų į priekį. Pamiršti, kaip galima džiaugtis, pamiršti vaikystės jausmą. Suformuoti savo protą taip, kad net blogiausi dalykai atrodytų normaliai. Tačiau tuo pačiu įvaldyti žmogaus psichologiją, išmokti parduoti, išmokti paversti pinigais bet kokią mintį. Tam, kad galėtum iškeliauti ir tas tris savaites praleisti hamake Goa pakrantėje, kur jau keturis dešimtmečius laisve džiaugiasi tie kiti. Po trijų savaičių grįžti į savo puošnų ofisą. Nes ten esi labai reikalingas.

Kas iš tiesų yra svarbu?

Gal kažkas į šį klausimą atsakys, jog svarbu yra rasti vidurį. Šiandien aš žinau tik tiek, kad vidurį rasti ir jame gyventi yra be galo sunku, kaip kad sunku yra daryti kelis ypatingai svarbius darbus vienu metu kokybiškai. Ar verta? Kas mus gali pamokyti gyventi?

Žmogau, kam iš tiesų mes gimstame?

Ar dabartinės visuomenės išrastas gyvenimo modelis tikrai vertas gyvenimo?

Gal mes vis dėlto gyvenime visiškai nesąmoningus gyvenimus, nes protas nukopijuoja kitus žmones ir priima tai kaip normą? Juk pasaulyje tiek daug žmonių, kurie nutarė pasitraukti iš sistemos ir atrasti savo pačių pasaulį, klausydami vidinio balso, klausydami dvasios nurodymų.

Ką renkuosi aš? Renkuosi laisvę, bet pripažįstu, kad man labai sunku ištrinti iš galvos programą, kuri buvo įrašyta, kurią įrašiau pats, ir kuri man neduoda ramybės. Aš vis dar pernelyg dažnai vykdau svetimą scenarijų. Aš pripažįstu, kad klaidžioju kaip niekada tamsiuose labirintuose.

O kas, jeigu mus siunčia čia būti nuotykių ieškotojais, keliautojais, svajotojais, talentais ir draugais?

Ką renkiesi tu? Jeigu pavyks pasenti, ką nori matyti atsigręžęs atgal?